švaistyti

1 švaistýti, švaĩsto, švaĩstė 1. intr., tr. J, L, NdŽ, KŽ, DŽ¹ mosikuoti į šalis ar aukštyn žemyn, švytruoti: Iš kareivinių ateidavo su dainomis ir maršais, išsirikiuodavo gatvėje, kažką šūkaudavo, daužydavo į žemę šautuvų buožėmis, kiti švaistydavo nuogais kardais V.Myk-Put. Su šviesiuoju kardužiu švaistýsiu JD787. Švaistydami rankoms nuejo Sz. Bėgo kaip kulka žemyn palinkęs, švaistydamas į aukštį basas kojas V.Kudir. Irklus švaistydams žvaigždes pasiekiu. Deimantus jūros toli taškau B.Sruog. Ing šalelės švaistydamas, iš mergelės išjodamas, parjojau namo LTR(Mrk). | prk.: Badas savo dalgį švaistė, pradalgė plačiai jam klojos S.Čiurl. | refl. NdŽ, DŽ¹: Jis švaĩstos su dalgiu, kad negal prie jo prieiti J. Švaĩstos su lazda, da užvoš kam sykį, i bus lermas Kv. Atlėkė pas tą motiną, sako, su peiliais pasiuto švaistýties Trk. Vyrai supuolę surišė jį su šakėm besišvaĩstantį Krs. Kiti sugniaužė kumščius ir ėmė švaistytis į visas puses J.Balč. Ne tiek te anas pasako, kiek rankom švaĩstos Trgn. Šios [telyčaitės] ypač linksmos – judėjo, švaistėsi uodegomis, nosis atėjusiems kišo J.Paukš. Nu jau karvė švaistýsias, ka bimbilai užpuldavo! Krž. Nešvaistýkis su ugnia! Rs. ^ Baltoj duobėj visi su lazdom švaĩstos (valgo su mediniais šaukštais) Ml. ║ J, KŽ fechtuotis. ║ refl. prk. skėtrioti, sklaidytis, širsti: Ji ten švaĩstės: mun tavęs nereik! Bt. 2. tr. DŽ, NdŽ gainioti užsimojant kuo: Eitum par kaimą šunis švaistýdamas su votegu, o daba mokytas Varn. Piemuo švaĩsto avis po kiemą Sr. 3. refl. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ šlaistytis: Andai tamstos peikėte šiuos namus: šmėklos švaistosi, klimatas nesveikas A.Gric. Dvasios dar vis tarp žmonių švaistos net iki (žaliojo“ ketvergo BsVXXII. Ko čia švaistaĩsi kampas iš kampo? Mrj. Ė tu kurgi švaistaĩs par dienelę? Ds. Švaistos kai pinčiukas LTR(Ds). Švaisteĩs su vienu, su kitu, su trečiu – dabar neverk Klt. Artimiausią sekmadienį Nastė jau švaistėsi po Šilėnų kiemus ir pirkias V.Myk-Put. Mokytojas pradėjo švaistytis po klasę ir šaipytis iš Augustėlio rš. Sujudo tarnai, kurių čia nemažas skaičius švaistėsi apie nuolat privažiuojančius svečius Pt. Kas tankiai švaĩstos po turgus, to visada javai ant laukų pūva Alvt. Ana švaĩstos, tik švaĩstos po miestelį Ob. Vienas tik tu, aš sakau, tais žirgais tu švaistysies po Troją HI. Šunes lodami švaistėsi apie kojas rš. | prk.: Vėjai po gryčią švaĩstos Š. ^ Aplink vieną Marykutę dvylika bernyčių švaistos (stipinai apie stebulę) KlvK. ║ FrnW, NdŽ laisvai, nesivaržant elgtis, reikštis, rodytis: Lukošiūnas sudarė sukilėlių būrį ir drąsiai švaistosi Aukštaitijoj V.Myk-Put. Aš ne aš būsiu, jei kurią dieną tu Kauno katedroj klebonu nesišvaistysi… S.Čiurl. Labai blogai, kada atvykėliai stačiokai rūmuose kaip smuklėj švaistos J.Gruš. Pamačiau, kad mano draugė po kambarius švaistosi kaip namie T.Tilv. 4. refl. NdŽ smarkiai šen ir ten lakioti: Apie trobesius švaistėsi šikšnosparniai A.Vien. Tūkstančiai musių švaistosi, laksto ir ūžia troboje J.Jabl. Čiurlys švaistosi tiktai aukštybėse J.Jabl. Padangėse dar mėgino švaistytis vokiečių lėktuvai sp. Karosai švaĩstosi po kūdrą Sr. 5. refl. sukiotis žvalgantis: Švaistaũs švaistaũs – niekur pagalio nerandu gyvatei ažmušt Klt. ║ sukiotis puikuojantis: Tik šukuojas, švaĩstos visa Klt. Titai (tiktai) prieš visus švaĩstos (nori pasirodyti) OG345. ║ sukiotis, žvalgytis renkantis: Švaĩstės švaĩstės ir neištekėjo Ds. ║ vangstytis: Tu jo kažko bijai, jo švaistáis kažkodėl Vdk. 6. tr. plaikstyti: Jau palukes vėjas švaĩsto Kt. | refl.: Gale gatvės, prie kalėjimo, policija vaikė minią, ore švaistėsi raudona vėliava, o apie vėliavą ėjo didelis mūšis K.Bor. Pabrolių prie krūtinių prisegtos baltos lintos tik švaistosi, tik švaistosi ore I.Simon. 7. refl. Š smarkiai reikštis, siausti, šėlti (apie vėją, pūgą): Šitas dulkes debesimis kelia kažin ko nuolat čia besišvaistą viesulai Vaižg. Sniegas stulpais švaistėsi, lėkė Žem. 8. tr. DŽ, NdŽ svaidyti, mėtyti, blaškyti: Medžius švaĩsto važiuodamas pakeliais Kv. Vėjas švaisto smėlį iš vienos vietos į kitą Vr. | Kai aš šokau su kaimo berneliu, mane jauną į šaleles švaistė LTR(Alv). 9. refl. staiga pasirodyti ir vėl išnykti, šmėsčioti: Ir švaistės jam akyse kaip gyva daili Munia V.Krėv. 10. tr. Š, DŽ, NdŽ eikvoti, kleisti: Kelionėje pinigus nesigailėdamas švaisto, kur reikia ir kur nereikia J.Balč. Nešvaistýk piningų – anų da reiks tau Kv. Švaĩsto pinigėlius, kažin, ar nepristigs Dgl. ^ Be reikalo pinigų nešvaistyk, geriau juodai dienai palaikyk KrvP(Dkšt). Bepigu svetimą turtą švaistyti – pamėgink savą įsigyti KrvP(Mrk). | refl. Š, TŽIII337, NdŽ: Neturi kur pinigų dėti, tai ir švaistosi kaip skiedromis A.Vien. Užsidirbk, tada švaistýkis Mžš. Ko teip su pinigais švaistaĩs, ar lobį radai? Ar. Nėr iš ko švaistýties šimtais Sdk. Su šeimyna nėr ko švaĩstos šonuosna mėsa Klt. ^ Rudenį švaistos, pavasarį graibstos LTsV137(Šd). ║ prk. netikslingai naudoti: Laisvalaikį jie švaisto nerūpestingai, darydami žalą sau ir visuomenei rš. | refl.: Nebesišvaĩsto žmonėm [pirmininkas], saugo, – nebeturi darbinykų Adm.

◊ žodžiùs švaistýti vė́jais tuščiai kalbėti: Išsigando [Adomas], nes žinojo, kad ji nešvaisto žodžių vėjais J.Avyž.

žõdžiais švaistýti (švaistýtis)

1. užgaulioti: Visokiais žõdžiais švaĩstė mane Dkš. Kam tu žõdžiais švaistaĩsi? Mrj. Žõdžiais švaistáis kaip akminais – reik pamislyti, ka ką sakai Kv.

2. daug kalbėti, neapgalvotai sakyti: Be reikalo žodžiais nesišvaistyk, darbais nesigirk KrvP(Km).

\ švaistyti; apšvaistyti; atšvaistyti; iššvaistyti; nušvaistyti; pašvaistyti; prašvaistyti; prišvaistyti; sušvaistyti